Vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė sako, kad žurnalistai patys turi sugebėti įvertinti ir atsirinkti, kaip skelbiant informaciją nedaryti neigiamo poveikio vaikams. Vadinamosios Kauno pedofilijos bylos atveju kai kurios žiniasklaidos priemonės skelbė Drąsiaus Kedžio nepilnametės dukters asmens duomenis, rodė mirusio D.Kedžio atvaizdus. Dar daugiau pažeidimų, anot Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos, buvo Jonaičių bylos atveju.
Vaiko teisių apsaugos kontrolierė teigia, jog priėmus Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamos viešosios informacijos poveikio įstatymą, apskritai žiniasklaidoje tokių pažeidimų sumažėjo, bet pasitaiko išskirtinių atvejų. Anot kontrolierės, už žiniasklaidoje pasirodančią netinkamą informaciją dažnai būna atsakingi vaikų tėvai arba globėjai, taip pat žurnalistai. Pastarieji, E. Žiobienės teigimu, turėtų atsirinkti, ką galima ir ko negalima skelbti.
Įstatyme pasakyta, kad negalima filmuoti, fotografuoti vaiko be tėvų ar įstatyminių atstovų sutikimo. Esame turėję, kada aš dar buvau Žurnalistų ir leidėjų etikos komisijoje, tokią situaciją, kada Jonaičių vaikai buvo nufotografuoti karstuose, ir tada redaktorius sakė bet tėvai sutiko, kad tai būtų daroma, BNS sakė inspektorė.
Tas tėvų arba įstatyminių atstovų vaidmuo irgi toks keistas. Sakykime, lygiai taip pat Kauno atveju lygtai būtų, kad globėja gali leisti vaiką filmuoti ir fotografuoti. Šiuo atveju labai sunku pasverti, bet visgi tikimasi ir iš žurnalistų, kad jie adekvačiai vertins situaciją ir adekvačiai atsirinks, kad vaikų nebūtų daromas neigiamas poveikis, pridūrė ji.
Teisėjų etikos ir drausmės komisija pirmadienį be kitų klausimų svarstys ir Kauno teisėjos Neringos Venckienės elgesį, kai ji galimai viešino informaciją apie mažametę D. Kedžio dukrą ir leido ją filmuoti.
E.Žiobienė įsitikinusi, jog vaikui neigiamą poveikį padaryti labai lengva: Vaikas daug jautresnis, ir jo aplinka daug jautresnė.
